Mir Se Erdhet Ne Forumin Dj Erjoni

Shikim Te Kendshem
 
ForumFaqa StartueseGalleryCalendarPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Skenderbeu

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Dj-Erjoni
Dj-Erjoni


Numri i postimeve : 420
Registration date : 01/11/2007

MesazhTitulli: Skenderbeu   Sun Feb 01, 2009 10:14 am

Ēėshtja e rinisė dhe e fillimeve tė veprimtarisė sė Gjergj Kastriotit, pėr mungesė burimesh tė sakta dokumentare, nuk ėshtė sqaruar akoma pėrfundimisht.

Si burim kryesor pėr tė njohur jetėn dhe veprimtarinė e Gjergj Kastriotit, ka shėrbyer pėr njė kohė tė gjatė vetėm vepra e humanistit shqiptar tė shek. XV-XVI, Marin Barletit. Njoftimet dokumentare qė kanė dalė herė pas here nė dritė, nė shumė raste e kanė vėrtetuar tregimin e Barletit, kurse nė raste tė tjera e kanė korigjuar dhe plotėsuar.

Duke u nisur nga pohimi i Barletit se Gjergj Kastrioti ishte 63 vjeē kur vdiq (1468), pohim i cili vėrtetohet tėrthorazi edhe nga njė dėshmitar i kohės, mund tė mendohet se ai ka lindur rreth vitit 1405. Njė varg kronistėsh tė shek. XV, tė pavarur nga njeri-tjetri vėrtetojnė gjithashtu edhe atė qė thotė Barleti se Gjergji vajti peng nė moshė tė re nė pallatin e sulltan Muratit tė II, ku hyri nė radhėt e iē-ogllaneve dhe mori emrin mysliman Skėnder.

Vajtja e Gjergjit nė pallatin e Muratit tė II duhet tė ketė ndodhur nė vitin 1423, kur sulltani turk plotėsoi pothuajse pushtimin e Shqipėrisė. Pra ai nė kėtė kohė ka qėnė afėrsisht 18 dhe jo 9 vjeē sikurse thotė Barleti. Sė bashku me Gjergjin vajtėn peng edhe dy vėllezėrit e tij mė tė mėdhenj, Stanishi e Kostandini, ndoshta edhe vėllai i tretė, Reposhi, por ky nuk duhet tė ketė qėndruar pėr shumė kohė, mbasi mė vonė e gjejmė murg nė manastirin e Sinjės dhe nė Hilandar ku vdiq mė 1431.

Megjithėse peng nė Adrianopojė, Gjergji nuk i humbi lidhjet me atdheun e vet. Mund tė mendohet se ai herė pas here kthehej pranė tė jatit. Kėshtu mund tė ketė ndodhur rreth vitit 1426 kur emri i tij pėrmėndet nė dy aktet e gjetura nė manastirin e Hilandarit. Si peng ai qe i detyruar tė merrte pjesė nė fushatat luftarake tė turqėve ku duket se tregoi zotėsi dhe sulltani i dha atij titullin bej.

Kryengritjet e shqiptaareve qė shpėrthyen gjatė kėtyre vitetve, fitoret e tyre tė para dhe pastaj egėrsia me tė cilėn ato u shtypėn prej turqėve, lanė te Skėnderbeu pėrshtypje tė thellė. Duke e konsideruar gjithėnjė si njė nga trashigimtarėt e Gjon Kastriotit dhe duke e ēmuar si njė udhėheqės me aftėsi tė shquara-ushtarake, shqiptarėt, tė cilėt nuk i kishin humbur lidhjet me tė, dėrguan njerėz tek ai nė Adrianopojė dhe u ftuan tė kthehej nė Shqipėri e t'i printe fshatarėt dhe malsorėt e zotėrimeve tė Kastriotėve nė kryengritjen qė ishin gati tė bėnin kundėr turqve. Por nė ato vite, turqit e kishin marrė nė tė gjitha frontet inisiativėn nė duart e tyre, Skėnderbeu, sikurse shėnojnė biografėt e tij tė parė, ndonėse, gatuante nė mėndjen e tij planin pėr kryengritje nuk e shikonte tė pėrshtatėshme kohėn pėr shpėrthimit e saj.

Sipas Barletit, Skėnderbeu, i cili tashmė kishte fituar besimin e sulltanit u dėrgua prej tij nė fronte tė ndryshme nė Ballkan dhe nė Azinė e Vogėl deri mė 1443 kur mori pjesė nė lufėn e turqve kundėr hungarezėve. Kėtu ai gjeti rastin qė tė kthehej nė Shqipėri dhe tė fillonte kryengritjen kundėr turqve.

Por dokumente tė reja tė zbuluara kohėt e fundit dėshmojnė se mė 1438 Skėnderbeu ndodhej nė Shqipėri me detyrėn e qeveritarit (subashit) tė vilajetit tė Krujės. Ky vilajet bėnte pjesė gjithnjė nė sanxhakun e Shqipėrisė. Ai shtrihej nė veri deri nė lumin Mat, nė perėndim deri nė bregdet ku kufizohej me Durrėsin qė ishte nė zotėrim tė Venedikut, nė jug pėrfshinte edhe fushėn e madhe tė Tiranės siē quhej nė atė kohė fusha e sotme e Tiranės dhe e Krujės, kurse nė perėndim ai pėrfshinte edhe malėsinė e Krujės. Pra vilajeti i Krujės pėrfshinte vetėm pjesėrisht zotėrimet e mėparėshme tė Kastriotėve. Pjesa tjetėr e kėtyre zotėrimeve ishin pėrfshirė nė sanxhakun e Dibrės.

Nė Krujė Skėnderbeu pati mundėsi tė pėrgatitej pėr kryengritjen e armatosur, nė pritje tė situatės mė tė favorėshme. Duke parė gatishmėrinė e masave popullore pėr t'u hedhur nė luftė, atij i duhej tė siguronte edhe pėrkrahjen e shteteve evropiane tė interesuara. Nė kėtė drejtim Skėnderbeut i erdhi nė ndihmė i ati, i cili rifilloi marrėdhėniet me Venedikun dhe Raguzėn. Po atė vit senati i Venedikut i dha Gjonit dhe dy djemve tė tij, Stanishit e Gjergjit, qytetarinė e nderit. Vitin tjetėr, mė 1439, kėtė privilegj ua dha qė tė treve edhe Republika e Raguzės.
Mė 1440 Skėnderbeu u largua nga Kruja dhe shkoi si duket nė Dibėr ku u emėrua sanxhakbej. Edhe kėtu ai i vazhdoi pėrgatitjet e tij pėr t'u shkėputur nga zgjedha e sulltanit. Si nė Krujė ashtu dhe nė Dibėr, ai pati mundėsinė tė krijonte lidhje me masat popullore, me bujarėt shqiptarė tė pakėnaqur si edhe me ndonjė fuqi tė huaj. Pėrveēse me Venedikun dhe Raguzėn, Skėnderbeu u pėrpoq tė afrohej edhe me Napolin. "Ai qėndroi besnik disa vjet... - shėnon kronisti Donado da Lece - duke u munduar tė fitonte miqėsinė dhe dashamirėsinė e popullsisė sė atjeshme dhe fshehurazi i bėri tė ditur madhėrisė tė tij mbretit Alfons se ishte dėshira e tij tė ngrinte krye kundėr turqve..."

Skėnderbeu pėrgatiti kėshtu terenin pėr kryengritjen e pėrgjithėshme kundėr turqve duke pritur rastin e volitshėm. Ky rast u paraqit mė 1443.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://dj-erjoni.do-talk.com
Admin
Dj-Erjoni
Dj-Erjoni


Numri i postimeve : 420
Registration date : 01/11/2007

MesazhTitulli: Re: Skenderbeu   Sun Feb 01, 2009 10:15 am

SKENDERBEU

I pari autor i jetėshkrimit tė
Skėnderbeut ka qenė Martin Barleti, i cili
jetonte nė nji kohė me fatosin tonė
kombėtar. Barleti ishte nji prift katolik nga
Shkodra qė pat rastin me njoftė disa nga
prijėsit luftarak t'asaj kohe, tė cilėt i
kallzuen gjithēka dinin mbi trimnit dhe
fitoret e tė parit tė tyne, Gjergj Kastriotit. Ai
kishte pasė gjithashtu mundėsin me
studjue dokumentet zyrtare tė arkivit tė
Venedikut, ku kishte shkue me jetue mbas
pushtimit tė Shkodrės prej Turqve.
Biografin e Skėnderbeut ai e shkrojti nė
gjuhėn latine dhe e botoi nė Romė nė fillim
tė shekullit tė XVI. Nji shekull ma vonė, G.
Bienuni, nji prift italian nga Brescia, gjeti
nji tjetėr biografi tė Skėnderbeut tė
shkrojtun prej nji auktori anonim prej
Tivari, tė cilin Imzot Fan Noli e pagėsoi
Tivarasi. Dorėshkrimi origjinal i veprės sė
Tivarasit, qė mbante datėn 1480, ka humbė
pėrjetė dhe njifet vetėm nga referencat dhe
citatat qė pėrmban libri i Biemmit "Istoria
di Giorgio Castrioto Scander-Begh".

Nji burim i tretė origjinal mbi jetėn e
Skėnderbeut asht Gjin Muzaka, i cili ishte
nga familja sunduese feodale e Beratit dhe
luftoi krahpėrkrah me Skėnderbeun. Ai
jetoi nė Shqipni edhe 11 vjet mbas vdekjes
sė heroit t'onė dhe mandej u vendos nė
Napoli. Atje shkrojti "Historin dhe
trashėgimin brez mbas brezi tė familjes sė
Muzakėve", ku kallzon historin e
Skėnderbeut si nji gja qė ka dishmue ai vet.

Nė shekullin e XIX, dijetarė tė
kombėsive tė ndryshme, tue lanė menjianė
veprat e shumta qė ishin shkruejtė gjatė dy
shekujve tė maparshėm, u kthyen pėrsėri
nė burimet origjinale qė ishin mbyllė nė

arkivat e Vatikanit, Venedikut, Raguzės
dhe Stambollit. Zbulimet e tyne kanė shtie
nji dritė tė re mbi jetėn dhe veprat e
Skėnderbeut. Disa e pėrmendin nė vepra tė
pėrgjithėshme dhe fort tė gjata qė
shkruejtėn mbi shekullin e zaptimit tė
Balkanit nga Turqėt. Disa tė tjerė si
Anglezi Clement Moors, Francezi Camille
Paganel, Gjermani Z. Pisko, shkruejtėn
biografi tė gjata tė Skėnderbeut. Por punėn
ma tė madhe dhe ma tė vlefshme e banė
eruditėt Thalloczy, Jireēek dhe Shufflay, tė
cilėt mblodhėn sė bashku dhe botuen nji
koleksion dokumentash qė pėrbajnė nji vepėr
monumentale mbi Shqipnin e asaj kohe.
Ma nė fund, iu erdhi radha Shqiptarve.
Mbas luftės sė parė botnore, Imzot Fan
Noli botoi "Historin e Skėnderbeut", e cila
gėzoi menjiherė nji popularitet tė
jashtėzakonshėm dhe u mėsue gadi
pėrmendsh nga nxariėsit e shkollave nė
atdheun e lirė. At Martin Sirdani mblodhi
dhe botoi gojėdhanat e popullit mbi Skėnderbeun.
Mė 1937 Thanas Gegaj i parashtroi
Universitetit tė Louvain nė Belgjikė nji
thezė doktorati nė gjuhėn frengjishte me
titullin "L'Albanie et l'invasion turque au
XVėme siėcle". Kjo u botue nė formė libri
me shpenximet e Universitetit. Mbas luftės
sė dytė botnore, pikėrisht mė 1947, Fan
Noli botoi nji histori tė Skėnderbeut nė
gjuhėn anglishte. Kjo asht nji vepėr
shkencore e nji niveli shum tė naltė,
sidomos pėr shėnimet kritike mbi veprat e
auktorve tė shumtė qė kanė shkruejtė mbi
Skėnderbeun, ashtu edhe mbi
personalitetet dhe ngjarjet historike qė
kanė pasė lidhje me epopėn tonė
kombėtare. Dobija ma e ēmueshme e kėsaj
vepre qėndron nė orvatjen e auktorit me
dallue faktet nga legjendat dhe
paragjykimet. Mjerisht, tue dashtė me
interpretue ngjarjet historike mbas theoris
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://dj-erjoni.do-talk.com
 
Skenderbeu
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Mir Se Erdhet Ne Forumin Dj Erjoni :: Historia-
Kėrce tek: