Mir Se Erdhet Ne Forumin Dj Erjoni

Shikim Te Kendshem
 
ForumFaqa StartueseGalleryCalendarPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 28 Nendor 1912

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Dj-Erjoni
Dj-Erjoni


Numri i postimeve : 420
Registration date : 01/11/2007

MesazhTitulli: 28 Nendor 1912   Sun Feb 01, 2009 10:16 am

Ne kete kapitull do te njiheni me perpjekjet e patrioteve shqiptare qe u kurorezuan me shpalljen e pamvaresise ne 28 Nendor 1912 ne Vlore. Qendrimi i faktorit nderkombetar dhe faktorit shqiptar ndaj pamvaresise se Shqiperise nga sundimi otoman trajtohen gjate ne kete kapitull.
Porsa u sigurue pranimi i kushteve tė
tyne, udhėheqėsit e kryengritjes shqiptare e
lanė punėn kryekėput nė duert e qeveris
turke pėr tė krijue nji Shqipni tė
vetqeverisun, nė suazėn e Perandoris
Otomane. Ata nuk mbajtėn nė kambė nji
fuqi tė armatosun pėr me i ba ballė rrezikut
tė nji sulmi nga ana e fqinjve tė Balkanit.
Ky rrezik ishte dukė nė mėnyrė tė
pagabueshme qysh nė fillim tė vitit 1912.
Nga ana tjetėr, ushtėrija turke ishte
dizintegrue si fuqi e disiplinueme nga
shkaku i kryengritjes shqiptare dhe nuk do
tė mund tė mbronte Shqipnin nė rast tė nji
lufte. Tue lidhė fatin e Shqipnis me atė tė
Perandoris Otomane deri nė pikėn e
fundit, udhėheqėsit e lėvizjes kombėtare
prunė pikėrisht at rrezik qi kishin dashtė
me i shpėtue: ushtėrit e shteteve tė Balkanit
zaptuen tokat shqiptare, tue sulmue nga
veriu, nga lindja dhe nga jugu, ndėrsa
Shqiptarėt nuk kishin asnji fuqi tė
organizueme pėr me u mbrojtė me sukses.

Lufta Balkanike

Emerimi i nji valiu (guvernatori) prej
origjine shqiptare nė Janinė nga ana e
qeveris sė Stambollit shkaktoi nji stuhi
zemrimi nė shtypin grek. Argumenti ma
tipik dhe plot kėrcėnime gati tė hapėt ishte
ky: nė rast se Shqiptarėt do tė mundohen
me shtie nė dorė toka qi i pėrkasin Greqise,
nji frymė solidarėsije do tė krijohet nė mes
tė Shteteve balkanike, interesat e tė cilve
janė vue nė rrezik nga sjelljet e Shqiptarve.
Kjo fushatė e shtypit grek ishte e para re e
zezė qi errėsoi triumfin e kryengritjes
shqiptare. Kėrcėnimi se shtetet e Balkanit
do tė vepronin sė bashku pėr tė pengue
formimin e nji shteti shqiptar tė pamvarun
me tė katėr vilajetet nuk ishte vetėm nji fjali
propagandė. Qysh nė fillim tė vitit 1912
shtetet e Balkanit kishin fillue bisedime tė
mėshefta pėr tė lidhė nji aleancė politike
dhe ushtarake kundėr Perandoris
Otomane. Politika e "otomanizimit" e
qeveris "Xhonturke" shėrbeu si nxitja ma e
fortė pėr tė bindė Grekė, Sėrbė e Bullgarė
me harrue grindjet nė mes tė tyne dhe me
bashkue fuqit pėr me i dhanė grushtin e
vdekjes "Njeriut tė sėmundė tė Europės"
me qėllim qi me nda tokat e Turkis nė
Balkan. Pėr tė justifikue lakmit e tyne, ata
kishin sajue plot argumenta etnike,
historike, kulturore dhe strategjike. Disa
krahina, si Maqedonija, kishin ma shum
se nji kandidat. Negociatat e gjata dhe tė
ngatėrrueme qi u shvilluen mrapa skenės,
nė muajt e parė tė vitit 1912, kishin
pikėrisht pėr qėllim me i nda tokat turke nė
Europė nė mėnyrė qi secili shtet i Balkanit
tė kenaqej me hisen e vet pėr tė marrė pjesė
nė luftėn qi po pregatitej. Hapi i parė pėr
tė ēelė kto negociata ishte ba tepėr i
vėshtirė mbasi marrėdhaniet nė mes tė
qeverive balkanike kishin qene acarue deri
ne kulm dhe ēdo iniciativė diplomatike
ishte ba e pamundun. Nga ana tjetėr,
aleanca balkanike duhej tė bahej pa
ndihmėn e fuqive tė mėdha, tė cilat ishin
kundėr ēdo orvatje me i ba luftė regjimit tė
"Xhonturqve".
Pėr tė thye akullin nė mes tė Sėrbis dhe
Bullgaris shėrbeu si ndėrmjetės gazetari
anglez I. D. Bourchier, korrespondent i
fletores Times nė Balkan. Me iniciativėn e
tij, kryeministrat e tė dy qeverive patėn
disa takime mrapa dyerve tė mbylluna dhe
u nenshkrue nji aleancė difensive serbo-
bullgare me 13 mars 1912. Aleanca u
justifikue nė syt e botės tue shpallė se tė dy
shtetet do t'i vinin nė ndihmė njani-tjetrit
nė rast se Turkija sulmohej nga nji fuqi e
madhe. Po tė paraqitej rasti pėr ndarje
tokash, Sėrbija do tė merrte tė gjitha viset
nė veri dhe perėndim tė Vargmalit Sharr,
kurse pjesa e Bullgaris do tė pėrbahej nga
tokat nė lindje tė Maleve Rodop dhe tė
lumit Struma. Kusuri i Maqedonis do tė
pėrbante nji krahinė autonome. Nė rast se
nji zgjidhje e tillė bahej e pamundun,
atėhere Maqedonija duhej tė ndahej nė tri
pjesė; kufijt e Bullgaris tė shtriheshin deri
nė brigjet perėndimore tė liqenit tė Ohrit,
Serbija tė merrte edhe nji copė tė Shqipnis
deri nė qytetin Strugė. Carit tė Rusis i lihej
barra me caktue fatin e tokave rreth
Shkupit dhe Dibrės.
Dy muej mbas aleances serbo-bullgare
u nėnshkrue nji marreveshtje e njillojtė nė
mes tė Bullgaris dhe Greqis. 1 vetmi
ndryshim asht se, nė ket traktat tė fundit,
nuk bahej fjalė pėr ndarje mirazi, domethanė
se kush do tė pėrvetėsonte krahina, mbasi tė
shėmbej Perandorija Otomane.
Pėrcipe, aleanca balkanike u paraqitė si
nji masa difensive, domethanė se caktonte
mėnyrėn e veprimit nė rast tė nji lufte
shkaktue nga tė tjerėt. Kurse bisedimet e
mėsheftė nė mes tė shtatmadhnorivė tė
shteteve firmuese treguen se qėllimi i
vėrtetė ishte nji luftė agresive kundėr
Turkis. U hartuen plane pėr nji ofensivė tė
koordinueme tė ushtėrive sėrbe, bullgare
dhe greke; u caktue numri i divizioneve qi
seicili shtet do tė vinte nė veprim pėr tė
realizue qėllimet e aleancės.
Lufta e Balkanit u shpejtue nga triumfi i
kryengritjes shqiptare. Sikur e thekson
historiani anglez I. Marriott: "Greqija dhe
Sėrbija u alarmuen nga suksesi i
Shqiptarve, tė cilėt kėrkojshim tash haptazi
vilajetet e Manastirit dhe tė Shkupit. Me 8
tetor 1912, Kral Nikolla i Malit tė Zi muer
inciativėn me fillue luftėn kundėr Turkis.
Pjestarėt e tjerė tė aleancės balkanike i
dėrguen nji ultimatum qeveris turke tue
kėrkue zbatimin e reformave nė
Maqedoni. Qeverija e Stambollit u
pėrgjegj tue u shpallė luftė shteteve tė
Balkanit. Mbrenda pak ditve u duk se
ushtėrija turke nuk ishte ma arma e
dikurshme. Entuziasmi qė kishte ngjallė
kryengritja e "Xhonturqve" ishte kthye nė
dishpėrim dhe urrejtje kundėr regjimit tė ri.
Kryengritja shqiptare e kishte shpejtue kėt
proces demoralizimi nė mes tė rekrutve tė
rij. Vetėm njėsit e pėrbame nga ushtarė
profesional luftuen me zotėsin dhe trimnin
e zakonshme, por qindresa e tyne, sado
heroike, nuk mjaftoi par tė ndalue hovin e
ushtėrive tė aleancės balkanike. Europa u
habit dhe u trondit nga disfatat qi pėsoi
regjimi i "Xhonturqve", i cili kishte ngjallė
shum shpresa pėr tė rimėkambė
Perandorin Otomane.
Pak dit mbasi u shpall lufta, ushtėrija
serbe fitoi betejėn e Kumanovės dhe
marshoi kundėr Shqipnis. Nė nji
proklamatė drejtue trupave, mbreti Pjetėr i
Sėrbis shpalli se qėllimi i qeveris sė tij ishte
me i prue "liri, barazi dhe vllaznim"
Serbve dhe Shqiptarve pa dallim feje, qi
vuejshin nden zgjedhėn otomane. Pak
kohė ma parė aggjentėt e organizatės
terroriste serbe "Dora e Zeze" kishin hye
ne kontakt me Isa Buletinin dhe i kishin
propozue bashkėpunim, tue i dhanė
premtimin solemn se tė drejtat kombėtare
tė Shqiptarve do tė respektoheshin me
shum kujdes. Natyrisht ky premtim nuk
ishte i sinqertė mbasi nji mot ma parė
kryeministri sėrb Milovanoviē i kishte
deklarue ministrit tė jashtėm austriak
Kontit Achrenthal, se Shqiptarėt nuk ishin
tė zotėt me qeveris vetvehten dhe prandaj
duhej tė pėsonin fatin e Myslimanve tė
Algjeris. Me fjalė tė tjera, nė rast tė
likuidimit tė Perandoris Otomane nė
Europė, tokat shqiptare duhej tė
ndaheshin nė mes tė Serbis dhe Greqis.
Mbasi mungonte nji fuqi e organizueme
pėr tė mbrojtė tokat shqiptare nė veri, nė
lindje dhe nė jugė, Isa Buletini bani
detyrėn patriotike me ata pak njerės qi i
shkojshin mrapa.
Tue mbetė pa nji drejtim tė
pėrgjithshem nė kėt orė vendimtare
Shqiptarėt vepruen ndėn influencėn e
rrethanave krahinore dhe ndėn drejtimin e
krenve lokal. Nė nji vėnd, ushtėrija sėrbe ti
lejue tė kalonte pa asnji pengesė, nė nji
vėnd tjetėr atdhetarėt luftuen deri nė pikėn
e fundit pėr tė pengue avancatėn e
anmikut. Natyrisht, kjo rezistencė e
kufizueme nė numur dhe nė siperfaqe nuk
mund tė ndryshonte rrymėn e
pėrgjithėshmė tė operacioneve ushtarake,
ose tė zevendesonte pazotėsin e ushtėris
turke me i ba ballė situatės. Kėshtu qi,
para mbarimit tė nandorit 1912, ushtėrija
sėrbe kishte dalė nė Llesh. Sukseset e
ushtėris sėrbe nuk i pėlqyen Knjazit tė
Malit tė Zi, i cili ushqente ambicjen me
zaptue i pari Prizrenin dhe me proklamue
vehten Car tė Shkjeve tė Balkanit. Pėr me
dalė nė Prizren, duhej kalue nėpėr Shkodėr
dhe Kral Nikollės i ishte mbushė mendja
se do tė shtinte nė dorė kryeqytetin e Ilirve
gati pa shkrefė asnji pushkė. Kurse
Shkodra shkruejti nji tjetėr faqe tė
shkėlqyeshme nė historin e Shqyptaris,
sikur kishte me e thanė Patėr Fishta.
Komandanti i garnizonit prej 14.000
vetėsh, Hysein Riza Pasha, kishte ndėrtue
fortifikata tė improvizueme pėr tė mbrojtė
qytetin, tue i kushtue nji vėrejtje tė veēantė
Malit Tarabosh. Ushtėrija Malazeze, e
pėrforcueme nga 20.000 Serbė, rrethoi
Shkodrėn dhe filloi nji varg sulmesh tė
furishme. Tue pa planet e tij nė rrezik nga
kjo rezistencė e papritun, Kral Nikolla
urdhnoi bombardimin e qytetit pėr tė
terrorizue popullatėn civile, tue vra gra,
pleq dhe fėmijė. Nervat e mbrojtėsve tė
metropolės shqiptare tė veriut nuk u
tronditėn dhe rrethimi i Shkodrės vazhdoi
me muej.
Ndėrkaq, nė Shqipnin e jugut, krahu i
majtė i ushtėris greke ndėn komandėn e
Princit Kostandin po gatitej me sulmue
ushtėrin turke prej 15.000 vetėsh qi ishte
tėrheqė nga Manastiri nė Korēė. Ēetat e
patriotėve shqiptar, tė armatosun mirė dhe
plot zell pėr tė mbrojtė atdheun, luftuen
krahpėrkrah me ushtėrin turke. Por
vetmohimi dhe heroizma individuale nuk
mjaftuen me ndalė ofensivėn e nji ushtėrije
tė stėrvitun dhe ma tė madhe nė numur.
Korēa u pushtue dhe ushtėrija greke
vazhdoi sulmin drejt Janinės. Tue ndjekė
shembullin e Shkodrės, Janina e Ali Pashė
Tepelenės, qėndroi trimnisht dhe ra nė
duert e anmikut mbas nji rrethimi tė ggjatė
dhe tė kushtueshem. Pėr tė pasė nji ide
mbi rreptėsin me tė cilėn u shvillue lufta
pėr Janinėn mjafton me thanė se, nė dy ditė
vetėm, ushturija greke hudhi 25.000 gjyle
topi kundėr fortifikatave tė qytetit. Ditėn qe
u be dorzimi, numri i viktimave nga ana e
mbrojtjes arrinte 7500 vet. Mundesuar
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://dj-erjoni.do-talk.com
 
28 Nendor 1912
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Mir Se Erdhet Ne Forumin Dj Erjoni :: Historia-
Kėrce tek: