Mir Se Erdhet Ne Forumin Dj Erjoni

Shikim Te Kendshem
 
ForumFaqa StartueseGalleryCalendarPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Sfida e Botės… Palestina

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Dj-Erjoni
Dj-Erjoni


Numri i postimeve : 420
Registration date : 01/11/2007

MesazhTitulli: Sfida e Botės… Palestina   Thu Jan 29, 2009 4:03 am

Sfida e Botės… Palestina


Shumė herė njeriu ėshtė munduar tė ndėrtojė njė botė ku tė gjithė njerėzit pa dallim kombi, feje, race tė jenė tė lirė dhe tė barabartė, njė botė pa diskriminime. Mirėpo, kjo ka qenė vetėm njė dėshirė qė nė realitet asnjėherė nuk u realizua. Sot jemi dėshmitarė tė skenarėve qė na rrethojnė nė kėtė botė, tė atyre pamjeve qė po pėrcjellin gjakėderdhje. Ka tė drejtė Labulej kur thotė se:” Ėshtė e qartė se tė gjitha kushtet e lirisė kanė ndryshuar; vetė fjala liri nuk ka tė njejtin kuptim te njerėzit e lashtė dhe te bashkėkohėsit...” Dhe duke u nisur nga kjo, shumė analistė luftėn nė Gaza e komentojnė nga largė, pyesin se kush ėshtė me tė drejtėn e kush me tė gabuarėn, kush ėshtė viktimė e kush janė vrasėsit, cili nga ata ėshtė shtypės e cili lufton pėr liri. Izraili po paraqitet si viktimė! “Ky vend ėshtė atdheu historik i hebrenjėve” po thojnė ata. Ndryshe nga 1919-ta qė me kėtė fjali ishin drejtuar Konferencės Paqėsore, kurse tani i janė drejtuar Palestinės duke rrethuar nga qielli dhe nga toka. Janė nisur drejtė “tokės sė premtuar” qė mbėshteten “nė tė drejtat natyrore dhe historike tė popullit hebre pėr tė pasur atdhe nė atė vend”. Qeveria Izraelite me sa duket po ndjek pak a shumė kursin e saj politik tė caktuar vetė. Nė vend tė paqes pėrsėri kemi luftė. Luftė tė modernizuar, por me stilin e vjetėr- me shumė vrasje. Bota gjendet pėrballė sfidave tė reja. Vendet arabe janė tė paaftė tė shikojnė pėrtej rrethit tė tyre, kurse OKB-ja ėshtė e dėshtuar. Sa i pėrket perėndimit, ate nuk e ka pėrēarė rreziku nga terrorizmi, por politika e Izrailit e cila i injoron tė drejtat e njeriut, kurse OKB-nė e ēon drejtė greminės. Populli palestinez po kalon njė nga momentet mė tė vėshtira kėto ditė. Sulmi ushtarak nė Gaza rrezikon tė kthehet nė njė kurth tė turpshėm pėr imazhin e Perėndimit, tė prishjes sė Marėdhėnieve Ndėrkombėtare, si dhe duke i bėrė tė pavlefshme tė Kartėn e OKB-sė pėr tė Drejtėn Ndėrkombėtare. Ėshtė shumė vėshtirė tė jepet njė mendim rreth asaj qė ndodhė atje. Qė tė dy anėt e shohin konfliktin nė kuptim moral. Motivet dhe shkaqet pėr luftėn nė Palestinė nė botėn arabe dhe perėndimore nga njėra anė, dhe nė Iran e Turqi nga ana tjetėr, nuk shiqohen njejtė. Bota arabe e furnizon Izrailin me naftė. E freskėt ėshtė ajo ēka shkruanin gazetat izrailite qė citonin thėnien e kryeministrit tė Egjiptit qė nė takimin me H.Solanėn mes tjerash ka thėnė se nuk duhet lejuar qė Hamasi ta fitojė luftėn. Pra, njė lideri arab i duket e palogjikshme fitorja e Hamasit. Nga ana tjetėr, kryeministri turk flet si udhėheqės i Perandorisė Osmane dhe thot se vet ai ėshtė Palestina. Nė fjalimet e tij shihet qartė se ėshtė krah popullit palesitinez. E sa i pėrket Iranit, ėshtė shteti i parė qė ka thirė nė biseda tė gjithė kryetarėt arab, ka biseduar rreth hapave qė duhet marrė, mirėpo nuk pati rezultate. Nga ajo qė ndodhė, nga ato ngjarje trishtuese jo tė gjithė mizorive i kushtohet e njejta vėmendje. Por, ėshtė njė e vėrtetė se njerėzit janė miq atėherė kur shkilen hapur tė drejtat e njeriut. Kėte e dėshmonė fjalimi i njė pape qė ngjarjet nė Gaza i pėrshkruan dhe i trajton si njė kamp pėrqėndrimi, pėr tė vazhduar me reagimin e Irlandės, e pėr tė pėrfunduar me pėrzėnien e ambasadorit izraelit nga Venecuela. Kjo gjė e sigurt mbahet njėlloj fort edhe nga ata, tė cilėt demonstruan nė solidaritet me palestinezėt nė disa vende tė botės. Mesazhi I tyre ishte I qartė: “Izraeli po kryen krime lufte, po vret me qindra njerėz, po varros njė popullatė tė rrethuar nga qielli dhe nga toka, duke thėnė se ka cak vetėm Hamasin, por pa dyshim duke goditur edhe ata civilė qė qėllojnė rrugės”. Ka edhe nga ata qe thojnė se Izraeli ėshtė viktima, duke goditur vetėm nė vetėmbrojtje, se qytetarėt e saj nė jug kanė ndenjur nėpėr bunkerė tė terrorizuar, tė frikėsuar nga raketat e Hamasit. Mirėpo gabimet janė evidente, lufta e “vetėmbrojtjes” po kalon ēdo kufi. Mbi 1000 tė vrarėt nė Gaza po e njollosin pėrditė e mė shumė atė qė u quajt si luftė e vetėmbrojtjes. Forcat e ngjeshura shkatėrrimtare tė pajisjeve raketore nė ajėr dhe tankave tokėsore tė Izrailit nuk mund tė vėmė nė peshore me tė rinjėt qė luftojnė me gurė, bile nuk mund tė krahasojmė as me kallashnikovat e Hamasit nė tokė… Ajo qė ndodhė nė tokėn e Palestinės mbetet njė pamje vullgare sa I pėrket aspektit moral. Ėshtė nevojė e kohės qė dikush tė marrė pėrgjegjėsi dhe tė mbrojė tė drejtėn e Palestinezėve, konflikti ka shanc tė merrė pėrmasa edhe mė tė gjėra, tė futet nė luftė edhe Irani apo Turqia. Kėtė duhet bėrė sa mė pare edhe pse ka shumė kundėrthėnie, qė rrėnjėt i kanė nė histori dhe tė cilėt e kthejnė pas procesin e zgjedhjes sė problemit. Kėte nuk duhet kuptuar ndryshe por si njė nevojė pėr lindjen e njė politike tė sinqertė nė rafshin ndėrkombėtarė, si presion ndaj luftės.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://dj-erjoni.do-talk.com
 
Sfida e Botės… Palestina
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Mir Se Erdhet Ne Forumin Dj Erjoni :: Aktualiteti Boteror-
Kėrce tek: