Mir Se Erdhet Ne Forumin Dj Erjoni

Shikim Te Kendshem
 
ForumFaqa StartueseGalleryCalendarPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Besimtarėt islamike

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Dj-Erjoni
Dj-Erjoni


Numri i postimeve : 420
Registration date : 01/11/2007

MesazhTitulli: Besimtarėt islamike   Thu Jan 29, 2009 8:30 am

GĖNJESHTRA NDĖRMJET BASHKĖSHORTĖVE


Gėnjeshtra ėshtė njė veēori e urryer, njė cilėsi e keqe, njė vepėr e poshtėruar, por fatkeqėsisht edhe fenomen i pėrhapur pothuajse nė tė gjitha mjediset shoqėrore; nė biseda tė lira, takime, punė, marrėdhėnie tė ndryshme ndėrnjerėzore, shkollė, studime, etj. Ėshtė bėrė e pamundur qė asaj t`i shpėtojnė i vogėl e i madh, mashkull e femėr dhe tė gjithė njerėzit nė pėrgjithėsi, pėrveē atyre qė Allahu i begatoi me mirėsinė e Tij. Gėnjeshtra u shndėrrua nė pronė (mall shitjeje) e tregtarėve, bashkėshortėve, studentėve, shkrimtarėve, masmediave, atyre qė merren me art... dhe ėshtė bėrė e pamundur njeriu tė kuptojė se kush nga kėta ėshtė i sinqerti.

Nė Islam gėnjeshtra ėshtė e ndaluar dhe konsiderohet si njė ndėr mėkatet e mėdha. Si gėnjeshtėr definohet ēdo thėnie qė kundėrshton realitetin (tė vėrtetėn).


Allahu i Lartėsuar nė Kuran thotė: “Mallkuar qofshin gėnjeshtarėt!” (Dharijat, 10).

Ja edhe disa hadithe qė vėrtetojnė shėmtinė e gėnjeshtrės: - Muhamedi, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, thotė:

- “Gabimet mė tė shumta tė birit tė Ademit (njeriut) janė ato qė shkaktohen nga gjuha”, shėnon Taberaniu.

- “Gėnjeshtra ėshtė krim dhe qė tė dyja (edhe gėnjeshtra edhe krimi) tė dėrgojnė nė zjarr”.

- "Gėnjeshtra shpie nė prishje, kurse prishja shpie nė Xhehenem (ferr). Me tė vėrtet njeriu vazhdon tė gėnjejė nė ēdo punė derisa tek Allahu shkruhet gėnjeshtar". Shėnon Buhariu dhe Muslimi.


Se gėnjeshtra ėshtė e keqe dhe se ėshtė e ndaluar nuk ėshtė vėrtetuar vetėm nė mėsimet Islame, por ajo trajtohet si e keqe dhe e papranuar, pothuajse nė tė gjitha fetė dhe civilizimet.

Urtėsia nė kėtė (pra se gėnjeshtra ėshtė e ndaluar) ėshtė se Allahu i Lartėsuar ka dashur qė marrėdhėniet njerėzore tė ngrihen nė themele tė ēiltėrsisė dhe sinqeritetit, nė tė kundėrtėn ēdo formė tjetėr e raportit qė mund tė ndėrtohet mbi hipokrizi dhe tradhti edhe, nėse mund tė ekzistoj si e tillė, ajo nuk ėshtė e ndershme dhe jetėgjatė.


Por, pasi qė Islami nė ndalimin e gjėrave dhe urdhėrimin e tė tjerave synon objektivat me tė cilat ruhet dinjiteti i njeriut dhe realizohet arritja e pėrsosmėrisė sė tij, ekzistojnė disa raste nė tė cilat tejkalohet kjo ndalesė dhe gėnjeshtra bėhet e lejuar. Para se t`i pėrmendim rastet nė tė cilat lejohet gėnjeshtra, dėshirojmė tė bėjmė njė vėrejtje tė rėndėsishme nė kėtė drejtim, ajo ėshtė se shkaku pse Islami e fali gėnjeshtrėn nė kėto raste, nuk ėshtė pa ndonjė qėllim, por ajo me veti sjell objektiva mjaft tė rėndėsishme, disa nga tė cilat edhe do t`i pėrmendim, posaēėrisht kur tė flasim rreth gėnjeshtrės ndėrmjet bashkėshortėve.




Rastet nė cilat lejohet gėnjeshtra nė pėrgjithėsi


Sipas shėnimit tė Muslimit, Umu Kulthum njėra nga sahabiet e Profetit, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, thotė:

“Nuk kam dėgjuar se Muhamedi, salallahu alejhi ue selem, ka lejuar nė ndonjė rast gėnjeshtrėn, pėrveē kėtyre tri rasteve:

- pajtimin ndėrmjet njerėzve (tė ngatėrruar),

- nė luftė,

- apo burri ta gėnjejė gruan e tij dhe gruaja burrin e saj”.


Nga hadithi i lartpėrmendur mund tė pėrmbledhim se gėnjeshtra ėshtė e lejuar nė kėto raste:

1. Gjatė luftės, do tė thotė kur myslimanėt janė nė luftė, atėherė kanė tė drejtė tė mos jenė tė sinqertė me armiqtė e tyre, pasi qė me kėtė edhe nuk arrihet luftimi i tyre. Neve na ėshtė e njohur se kur Muhamedi, salallahu alejhi ve selem, pėrgatiste nė Medinė ndonjė ekspeditė pėr tė dalė nė luftė kundėr armikut nisej me paralajmėrimin se shkon drejt perėndimit kurse ai, ia mėsynte lindjes, e kėshtu me radhė. Por, nė kėtė gėnjeshtėr tė lejuar nuk pėrfshihet rasti kur vendosim marrėveshje me armikun (nėnshkrim i paktit pėr ndonjė ēėshtje tė caktuar si p.sh. armėpushim, etj.) dhe pastaj ta tradhtojmė atė, kjo nė asnjė formė nuk ėshtė e lejuar.


2. Rasti tjetėr kur lejohet gėnjeshtra ėshtė atėherė kur dikush ndėrmjetėson mes dy tė ngatėrruarve dhe mundohet t`i pajtojė ata. Nė kėtė lloj tė gėnjeshtrės kalohet vetėm nė rast tė domosdoshmėrisė dhe aq sa ėshtė e nevojshme kjo, sikur t`i thuash njėrit nga tė ngatėrruarit se tjetri ka mendim tė mirė pėr ty, ose flet mirė, ose ėshtė i interesuar tė pajtohet dhe gjėra tė kėtilla. Muhamedi, salallahu alejhi ve selem, thotė: “Nuk ėshtė gėnjeshtar ai i cili pajton ndėrmjet njerėzve dhe nxit nė kėtė, ose e thotė ndonjė fjalė tė mirė”. (shėnon Buhariu dhe Muslimi).


3. Rasti i tretė se kur lejohet gėnjeshtra ėshtė ndėrmjet bashkėshortėve. Ky ėshtė rasti pėr tė cilin do tė zgjerohemi mė shumė pasi qė ndodh mė shpesh, se ēdo myslimani e myslimaneje nė moshė tė rritur i ėshtė e nevojshme ta kuptoj kėtė ashtu siē duhet, me qėllim qė nė martesė tė mos bėjė mėkat ose padrejtėsi ndaj partnerit tjetėr, me pretekstin se ai me kėtė ėshtė duke aplikuar njė lehtėsim me tė cilėn ėshtė i liruar me mėsimet Islame.


Martesa dhe sinqeriteti


Nė fillim tė kėsaj duhet ta kemi parasysh se marrėdhėniet ndėrmjet burrit dhe gruas duhet tė janė tė ndėrtuara nė sinqeritet dhe ēiltėrsi. Pėr kėtė, ēdo formė e bashkimit tė tyre duke e pėrdorur gėnjeshtrėn ėshtė e ndaluar dhe e papranuar, prandaj edhe jo pak herė dėgjojmė pėr ndonjė ēift tė pasuksesshėm, qė shkak i prishjes sė martesės sė tyre ishin gėnjeshtrat dhe premtimet e bėra gjatė fushatės paramartesore.


Por, meqė Islami nė ligjet e tij tė pėrcaktuara si objektiv tė rėndėsishėm e ka ruajtjen e pasardhėsve dhe nderit, ose tė themi mė qartė ruajtjen e familjes, atėherė gėnjeshtra ndėrmjet burrit dhe gruas nganjėherė, konsiderohet pėrjashtim nga ndalesa e pėrgjithshme. Me fjalė tjera, gėnjeshtra ndėrmjet burrit dhe gruas ėshtė e lejuar nė rastet kur ajo (gėnjeshtra) ndalon ndonjė tė keqe mė tė madhe apo realizon njė dobi mė tė pėrgjithshme.

Mirėpo atė qė duhet ta dimė me kėtė rast ėshtė se ky lejim i gėnjeshtrės nė Islam nuk nėnkupton se ndėrmjet burrit dhe gruas ėshtė e lejuar gėnjeshtra pa asnjė kriter dhe ai qė mendon kėshtu, nuk e ka kuptuar domethėnien e hadithit tė sipėrpėrmendur. Madje ajo qė ėshtė edhe mė e keqe, ky keqkuptim ka mundėsi t`i sjellė bashkėshortėt nė situata qė ta humbin besimin e ndėrsjellė dhe tė vijė deri te ndarja e tyre. Prandaj edhe ėshtė e nevojshme tė qartėsohet domethėnia e hadithit tė sipėrpėrmendur.

Hadithi nė fjalė nuk lejon qė gruaja tė kryejė ndonjė vepėr tė ndaluar, si p.sh.: dalja nga shtėpia e burrit pa dijen e burrit dhe pastaj ta gėnjejė atė, ose burri me anė tė gėnjeshtrave tė realizojė interesat personale duke e shpėrfillur dhe shfrytėzuar gruan e tij. Tė gjitha kėto janė tė ndaluara dhe nė asnjė formė nuk nėnkuptohen nga hadithi i sipėrpėrmendur.

Cila ėshtė gėnjeshtra e lejuar ndėrmjet bashkėshortėve

Gėnjeshtra e lejuar nuk ėshtė ajo qė nėnkupton mundėsimin e kryerjes sė ndonjė ndalese, apo tejkalimin kufijve tė pėrcaktuar. Por, ėshtė ajo gėnjeshtėr tė cilėn do ta thoshte burri, respektivisht gruaja, me qėllim qė ta ndėrpriste ndonjė mospajtim tė panevojshėm, ose do ta shuante urrejtjen dhe shtonte dashurinė e ndėrsjellė, ose do ta largonte hidhėrimin dhe sillte gėzimin, pastaj ajo gėnjeshtėr me tė cilėn burri nuk do ta informonte gruan apo anasjelltas me tė gjitha sekretet personale, ose edhe kryerja e ndonjė vepre e cila nuk ėshtė e ndaluar, por nuk e pėlqen burri, respektivisht gruaja, etj. Do tė cekim edhe disa shembuj tė kuptohet mė qartė kjo:

1. Nėse burri\gruaja nuk ėshtė i\e kėnaqur nė martesė, ose nė njė periudhė nuk ndien dashuri ndaj partner-it\es. Kur tė pyetet ai ose ajo nė kėtė tė pėrgjigjet nė kundėrshtim me realitetin.

2. Bashkėshortit i ka pėlqyer ndonjė femėr para martesės dhe ėshtė interesuar ta martojė atė para gruas qė e ka tani. Nėse ai pyetet pėr njė gjė tė tillė nga ana e gruas dhe ai e di se pohimi i njė gjėje tė tillė, do ta mėrziste gruan dhe do tė nxiste xhelozi, atėherė lejohet ta heshtė kėtė realitet. E njėjta vlen edhe pėr gruan.

3. Nėse burri blen njė dhuratė qė ta gėzojė gruan, por kjo edhe pse do t`i pėlqente gruas ka ēmim tė ultė, atij i lejohet ta shtoj vlerėn e ēmimit, qė tek ajo tė shtohet dashuria dhe respekti.

4. Nėse familja e gruas flasin keq pėr burrin dhe gruaja e thotė tė kundėrtėn me qėllim tė afrimit ndėrmjet tyre.

5. ?shtė e mundur qė gruas mos t`i pėlqejė familja e burrit, apo forma e shtėpisė, mobiliet, etj. Ajo tė deklarohet me tė kundėrtėn.

Kėta janė disa nga shembujt qė tregojnė se ēfarė ėshtė ajo qė i lejohet burrit ta gėnjejė gruan dhe anasjelltas. Kjo formė e gėnjeshtrės ėshtė ajo e lejuara nė Islam dhe disa e quajnė kėtė edhe “gėnjeshtėr e bardhė”. Pra shumė qartė vėrehet se cili ėshtė qėllimi me kėtė gėnjeshtėr; ndėrprerja e mospajtimeve tė panevojshme, qė janė shumė tė ndjeshme ndėrmjet burrit dhe gruas, pastaj shtimi i dashurisė me fjalė tė ėmbla dhe tė kėndshme, ku nga kėto qė thuhen ėshtė e mundur mos tė jenė edhe aq tė vėrteta.

Njė studim qė ėshtė kryer nė Universitetin e Kalifornisė vėrteton se ėshtė e mundur qė sinqeriteti i plotė (absolut) ndėrmjet bashkėshortėve tė jetė mė shumė i dėmshėm se sa i dobishėm nė martesė. Suzi Kenith udhėheqėsja e kėtij studimi thekson se konkluza e kėtij studimi vėrteton se ekzistojnė disa tė vėrteta tė dėmshme qė do tė mund ta shkatėrronin jetėn bashkėshortore. Nė anėn tjetėr, ajo vėrteton se janė disa gjėra tjera nė tė cilat nuk bėnė dobi gėnjeshtra ndėrmjet bashkėshortėve. Duke mos hyrė nė analizimin e kėtij studimi themi se Islami shumė kohė mė parė ka vėrtetuar njė gjė tė tillė, ashtu siē kuptuam nga hadithi i mėparshėm. Gjithashtu, Omeri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, e kėshillon njė grua duke i thėnė: “Nėse ndonjėra nga ju (gratė) nuk e do burrin e saj, mos t`ia shpreh kėtė atij, pasi qė jo tė gjitha familjet ndėrtohen mbi themelin e dashurisė”. Qėllimi i Omerit nuk ishte mėnjanimi i njė kriteri tė rėndėsishėm e ajo ėshtė dashuria, por ai i kėshillon ato qė pėr ta ruajtur jetėn bashkėshortore, disa gjėra duhet tė heshten. Prandaj edhe Allahu i Lartėsuar i kėshillon bashkėshortėt tė cilėt nuk ndiejnė dashuri ndaj grave tė tyre dhe i urrejnė ato, qė tė bėjnė durim dhe tė mos nxitojnė me shkurorėzimin e tyre, pasi qė dashuria ėshtė relative dhe ne periudha tė caktuara mund tė dobėsohet. Allahu i Lartėsuar thotė: “Nėse i urreni ato (gratė tuaja), bėni durim pasi qė ėshtė e mundur ju tė urreni diēka, ndėrsa nga ajo Allahu tė japė shumė tė mira”. Nisa, 19.

Kurse gėnjeshtrat me tė cilat bėhet thyerja e premtimeve tė dhėna, realizohen interesa personale nė llogari tė bashkėshortes dhe gjėrave tė ngjashme janė tė ndaluara dhe, padyshim, pėrhapja e gjėrave tė tilla i bėn partnerėt tė humbin besimin e ndėrsjellė. Prandaj ėshtė e domosdoshme ta kuptojnė bashkėshortėt qėllimin e gėnjeshtrės nė kėto raste, e ajo ėshtė pėr forcimin e lidhjes ndėrmjet partnerėve, shtimin e dashurisė sė ndėrsjellė, ruajtjen e jetės bashkėshortore dhe ndalimin e rrėnimit tė saj, e nė asnjė mėnyrė pėrligjjen e padrejtėsive qė i shkakton burri, respektivisht gruaja ndaj partnerit, arsyetimin e neglizhencės nė llogari tė tjetrit dhe gjėra tė ngjashme.

Nė lidhje me kėtė Ibėn Haxheri nė librin “Fet`hul Bari” thotė: Dijetarėt janė pajtuar se gėnjeshtra (e lejuar) ndėrmjet bashkėshortėve ėshtė ajo qė nuk cenon tė drejtėn e burrit gjegjėsisht gruas dhe ajo (gėnjeshtėr) qė nuk e bėnė ta marrė burri atė qė nuk ėshtė e tij ose gruaja atė qė nuk ėshtė e saj”.

Neveviu, nga ana tjetėr, gjatė komentimit tė pjesės sė hadithit tė lartpėrmendur: ”...ta gėnjejė burri gruan e tij apo gruaja burrin e saj”, nė koleksionin e Muslimit thotė: “Gėnjeshtra e burrit ndaj gruas sė tij dhe anasjelltas ėshtė me qėllim tė shprehjes sė dashurisė e fjalės me tė cilėn ai nuk ėshtė i obliguar dhe gjėra tė ngjashme. Kurse mashtrimi pėr tė larguar obligimin nga vetja si pėr burrin ashtu edhe pėr gruan apo marrjen e njė gjėje qė nuk i takon atij/asaj, kjo ėshtė haram me konsensus tė myslimanėve”.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://dj-erjoni.do-talk.com
 
Besimtarėt islamike
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Mir Se Erdhet Ne Forumin Dj Erjoni :: Bisedime te pergjitheshme!!-
Kėrce tek: