Mir Se Erdhet Ne Forumin Dj Erjoni

Shikim Te Kendshem
 
ForumFaqa StartueseGalleryCalendarPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Diēka reth vetėvrasjes

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Dj-Erjoni
Dj-Erjoni


Numri i postimeve : 420
Registration date : 01/11/2007

MesazhTitulli: Diēka reth vetėvrasjes   Thu Jan 29, 2009 9:29 am

Njė ēėshtje e rėndėsishme e lidhur ngushtė me ērregullimet e gjėndjes shpirtėrore ėshtė ajo e vetėvrajes. Vetėvrasja ėshtė njė mundėsi reale nė rastet e depresionit. Afėrsisht, njė nė dhjetėmijė amerikan vret veten. Sipas Organizatė Botėrore tė Shėndetėsisė, ēdo 40 sekonda, diku nė botė, njė person vret veten. Mbi 1 000 000 njerėz vrasin veten ēdo vit nė botė. Vetėvrasja zė vendin e tetė nė listėn e shkaqeve tė vdekjeve nė popullatėn e pėrgjithshme botėrore, por shkaku i tretė nė popullatėn mes moshės 16-24 vjeē. Rreth 25 000 persona vrasin veten ēdo vit nė SH.B.A., kurse nė Shqipėri rreth 1500.
Mė shumė tentojnė vetvrasjen gratė se sa burrat, por janė burrat qė vdesin prej vetėvrasjes tre herė mė shumė se gratė. Mosha mesatar e atyre qė tentojnė vetvrasjen ėshtė 30 vjeē, por njė rritje e madhe vėrehet nė kohėt e fundit tek tė rinjtė nėn 20 vjeē si dhe tek tė moshuarit.
Pėrse njerėzit pėrpiqen tė kryejn vetėvrasje? Pavarėsisht se ka arsye tė shumta dhe specifike, shumica e atyre qė tentojnė, apo arrijnė vetėvrasjen, shoqėrohen nga ndjenja se jeta e tyre nuk vlen mė tė jetohet. Ndjenja e tė qėnit pa shpresė dhe ajo e fajita janė mbizotėrues nė raste tė tilla.
Pavarėsisht ndryshimeve specifike, tek njerėzit qė tentojnė vetvrasje dallohen disa karakteristika:


• Vendimet qė marrin dhe mėnyra e zgjidhjes sė problemeve, zakonisht janė tė gabuara.
• I shohin situatat dhe veten e tyre si tė pashpresa.
• Kanė shumė shtrembėrime konjitive rreth vetes sė tyre, pėrballė tė tjerėve dhe sė ardhmes.
• Humbasin ndjenjėn e kontrollit dhe qėllimit personal dhe vetėvrasja shihet si zgjidhja e duhur.
• Humbasin ndjenjėn e vlerėsimit tė njerėzve tė tjerė dhe t kujdesit tė tyre.


Radhė herė, vetėvrasa ėshtė njė vendim i menjėhershėm, i shtyrė nga njė impuls i ēastit. Gjatė ditėve dhe orėve para vetėvrasjes, pėrgjithėsisht dallohen sinjale apo shenja paralajmėruese. Sinjalet mė tė forta janė ato verbale, si p.sh. “nuk vazhdohet mė kėshtu”, “nuk mė intereson mė asgjė”, “po mė mbushet mendja ti jap fund” etj. Paralajmėrime tė tilla duhen marrė gjithmonė seriozisht. Tė tjera shėnja mund tė jenė:


• Tė mbyllurit (kyēurit) brenda.
• Tė sjellurit nė mėnyra tė rrezikshme.
• Sistemimi i punėve, apo i objekteve me vlerė.
• Abuzim me drogat, alkoolin apo ilaēet.
• Shfaqje e vuajtjes sė madhe si shkak i ndonjė humbjeje tė njė tė afėrmi, apo i ndryshimeve tė rėndėsishme nė jetė.


Zakonisht njerėzit qė pėrgatiten tė vetėvriten sillen nė mėnyrė ndryshe nga zakonisht, duke qarė vazhdimisht, apo duke u sjellur dhunshėm, duke qėnė agresivė, impulsivė, tė tjerė ndėrpresin tė folurit, shkruajnė apo bisedojnė rreth vdekjes dhe vetėvrasjes, etj. Ata humbasin energjitė fizike, kanė ērregullime tė gjumit, tė oreksit, shtim, ose pakėsim tė peshės trupore, shtim i sėmundjeve tė vogla, humbje e interesit seksual, humbje e interesit pėr pamjen e tyre (aparencėn), etj. Kėto shenja, nė tė shumtėn e rasteve i ndeshim nė persona me ērregullime tė ndryshme psikologjike, qė nuk kanė ndėr mend tė tentojnė pėr tė vrarė veten, por gjithashtu i ndheshim tek tė gjithė ata qė tentojnė vetėvrasjen, prandaj ėshtė e rėndėsishme t’i vlerėsojmė drejt ato. Persona tė tillė, gjithashtu mendojnė shpesh rreth vetėvrasjes, “shohin ėndrra me sy hapur”, si dhe karakterizohen nga pamundėsia pėr tė parė pėrtej problemit tė tyre.
Vetėvrasja ėshtė pasoja mė e rėndė e depresioneve unipolarė, bipolarė, apo skizofrenive.
Shpesh, personat qė mendojnė vetėvrasjen, gjėnden nė mėdyshje pėr veprimin e tyre, prandaj njė element i ardhur nga jashtė mund t’i kthehet nė votė ‘pro’ ose ‘kunder’ marrjes sė vendimit fatal. Pra, duhet tė tregohemi tė kujdesshėm. Depresioni ėshtė faktor kyē nė vetėvrasje. Edhe pse shumica e personave qė vuajn nga depresioni, nuk vetėvriten, rreth 80% e personave qė tentojnė apo kryejnė vetėvrasje vuajn nga ērregullime depresive.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://dj-erjoni.do-talk.com
 
Diēka reth vetėvrasjes
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Mir Se Erdhet Ne Forumin Dj Erjoni :: Psikologjia-
Kėrce tek: